kaladninkas

1 ×kaladniñkas (-nỹkas) (rus. xoлoдник, l. chłodnik) sm. (2) 1. SD2, J, M, BzB292 pašiūrė, pastogė, stoginė: Pilnas kaladnỹkas malkų ir kitokių pagalių prikrautas Žmt. Atnešk malkų iš po kaladnỹko Stk. Iš kaladnỹko atnešk kirvį Pv. Ištrauk iš po kaladnỹko vežimuką Jz. Jau mūsų kaladnyko stogas kiauras, ir lietus malkas gadina Vdšk. Pilną kaladniñką šįmet prisivežiau medžių Vdk. Šitą šieną jau galima į kaladnỹką sukrauti Ldk. Kadangi atėjo lietus, žmogus skubino patraukti vežimą po kaladnykù Stk. Ratus mes par visą žiemą kaladninkè laikom Up. Pavalkus palikau kaladnyke ant kablio, eik ir pasiimk Ssk. Vežk ratus kaladnỹkan! Glv. Sūnel, nuvesk šitą arklį kaladnỹkan Brb. 2. kluono (klojimo) galas, prėslas: Prisikroviau dobilų pilną kaladniñką Erž. Javus krauja į kaladninkùs Bt. Klojime sukrauti pėdai į kaladninką Gr. Kreivai nukrovė kaladninką Erž. Vienam kaladninke buvo avižos iki balkio, o čia pat asloje – apie porą vežimų miežinių šiaudų rš. 3. OZ21 šaltibarščiai: Geriausia valgyt, kap šilta, kaladnykas Dsm. Duosiu kaladnỹko pietumi Nmn. Motin, paruošk pietum kaladnyko su agurkais Srj.